Kas yra mindfulness

Mūsų kasdienybė dažnai primena bėgimą be pertraukų, kur pasaulis sukasi per garsiai ir per greitai. Mes užsidedame darbinio efektyvumo šarvus, vaidiname stiprius, o sekmadienio vakarais slapta graužiamės dėl artėjančio pirmadienio streso.

Mindfulness (arba dėmesingas įsisąmoninimas, pilnaprotavimas) yra neutralus tęstinis esamojo laiko momento įsisąmoninimas. Tai gebėjimas aiškiai atpažinti savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius tiesiog dabar, nepereinant į įprastas, mechaniškas automatizmo reakcijas.

Paprastais žodžiais – tai leidimas sau išdrįsti sustoti ir sugrįžti namo į savo paties gyvenimą.

Ši praktika nėra skirta tik „nušvitusiems“ sėdėti po medžiu – tai visiškai sekuliarus, moksliškai pagrįstas metodas, naudojamas labai žemiškose situacijose:

  • Kasdieniuose somatiniuose ir psichiniuose iššūkiuose: MBSR (streso valdymo) programose, skirtose tvarkytis su nerimu, lėtiniu nuovargiu bei emociniu diskomfortu.
  • Intensyvioje darbo aplinkoje: vidutinės grandies vadovų, specialistų ir smulkių verslininkų kasdienybėje, kur protinis darbas reikalauja nuolatinio dėmesio valdymo.
  • Pilnaprotaujančiame bendravime: porų ar kolegų dialoguose, mokantis asertyvaus bendravimo stiliaus, asmeninio požiūrio „Aš“ žinučių bei dėmesingo, empatiško klausymosi.
  • Kasdieniuose nuotykiuose: neformaliose praktikose – nuo dantų valymo, prausimosi iki pirmojo maisto kąsnio įsisąmoninimo per visus penkis jutimus.

Jei jauti, kad tavo vidinė šviesa pradeda blukti po kasdienybės dulkių sluoksniu, štai kuo pilnaprotavimo treniruotės gali tapti tavo morka sielai:

  • Nusiimsite šarvus: išmoksite saugiai išbūti su nemaloniomis mintimis ar jausmais, nepabėgant į aukos poziciją.
  • Sugraušite nerimą pusryčiams: užuot leidę jam graužti jūsų dienotvarkę, neutraliai stebėsite baimę, paimsite ją už rankos ir judėsite pirmyn.
  • Ugdysite „Naujoko protą“: pradėsite matyti pasaulį švariai, be išankstinių vertinimų, etikečių ir filtrų – tarsi viską patirtumėte pirmą kartą.
  • Atrasite vidinę užuovėją: padidinsite emocinį atsparumą, išmoksite „buvimo“, o ne tik nuolatinio „darymo“ režimo ir pajusite tikrąjį gyvenimo lengvumą.

Mindfulness praktikos gali padėti situacijose, kai kasdienybė tampa per greita ir per garsi:

  • Atsisakymas jaustis bejėgiais prieš nerimo sutrikimus: Mindfulness padeda geriau pažinti savo kūną ir išmokyti nerimą tiesiog paimti už rankos bei vestis kartu, užuot leidusi jam graužti tavo dienotvarkę.
  • Atsitraukimas iš depresijos ir ydingų ruminavimo ratų: praktika lavina gebėjimą pamatyti sunkias mintis bei jausmus tarsi iš šalies (kaip lapus, plaukiančius upe) ir su gerumu atpažinti: „tai tik mintys, tai tik emocijos, tai ne aš“.
  • Profesinis perdegimas ir lėtinio nuovargio sindromas: padeda sugrįžti į „buvimo“, o ne nuolatinio „darymo“ režimą, nusiplauti dienos dulkes ir sugrįžti į būseną, kai gyvenimas vėl atrodo spalvotas ir saugus.
  • Tvarkymasis su lėtiniu skausmu: užuot kovojus su kūno pojūčiais ar juos slopinus, praktikos moko juos pripažinti, su jais išbūti ir smalsiai, neįsitempiant patyrinėti skausmą, kas dažnai padeda jam tiesiog praeiti.
  • Streso sukelti psichoemociniai sutrikimai: nuolatinis praktikas taikymas realiame gyvenime padeda greičiau atpažinti ankstyvuosius streso požymius (tokius kaip raumenų įtampa ar pakitęs kvėpavimas), suvaldyti streso reakcijos ciklą ir apsaugoti organizmą nuo visiško fizinio išsekimo.
  • Miego sutrikimai ir nuolatinė protinė įtampa: skirdami laiko dėmesingam kvėpavimui ar kūno skenavimui, mes leidžiame protui nurimti, o kūnui – atrasti saugią užuovėją giliam poilsiui prieš naują dieną.

Mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas) nėra vaistas, gydantis fizines ligas, tačiau mokslas ir MBSR (streso valdymo) programos rodo, kad šis sąmoningas nuotykis daro stebuklus padėdamas kūnui ir protui tvarkytis su somatiniais bei psichologiniais sunkumais.

——————————–